Terminų žodynas
Europos migracijos tinklo (EMN) parengto prieglobsčio ir migracijos terminų žodyno tikslas – užtikrinti tikslų ir tinkamą migracijos sąvokų vartojimą ir turėti įrankį, leidžiantį geriau suvokti ir palyginti ES valstybių narių teikiamą informaciją. Žodynas skirtas valstybių narių ir ES institucijų politikos formuotojams ir specialistams, dirbantiems migracijos srityje bei visiems besidomintiems migracija.
- BG: Обща европейска система за убежище
- CZ: Společný evropský azylový systém
- DE: Gemeinsames Europäisches Asylsystem
- EE: ühtne Euroopa varjupaigasüsteem
- EN: Common European Asylum System
- ES: Sistema Europeo Común de Asilo
- FI: Euroopan yhteinen turvapaikkajärjestelmä
- FR: régime d’asile européen commun
- GA: Comhchóras Tearmainn Eorpach
- GR: Κοινό Ευρωπαϊκό Σύστημα Ασύλου
- HU: Közös Európai Menekültügyi Rendszer
- IT: Sistema europeo comune di asilo
- LV: Kopējā Eiropas patvēruma sistēma
- MT: Sistema Ewropea Komuni għall-Ażil
- NL: Gemeenschappelijk Europees Asielstelsel
- NO: Det felles europeiske asylsystemet
- PL: Wspólny Europejski System Azylowy
- PT: Sistema Europeu Comum de Asilo
- RO: Sistemul European Comun de Azil
- SE: gemensamt europeiskt asylsystem
- SK: Spoločný európsky azylový systém
- SL: Skupni evropski azilni sistem
Apibrėžtis
Suderintų taisyklių, kuriomis nustatomos bendros tarptautinės apsaugos procedūros ir vienodas statusas tiems, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga remiantis visa Ženevos konvencija, sistema, kuria siekiama užtikrinti teisingą ir humanišką elgesį su tarptautinės apsaugos prašytojais, suderinti ES prieglobsčio sistemas ir sumažinti skirtumus tarp valstybių narių priimant privalomus teisės aktus, taip pat stiprinti praktinį nacionalinių prieglobsčio institucijų bendradarbiavimą ir prieglobsčio išorės aspektą.
Sinonimai
BEPS
Susiję terminai
būtiniausi reikalavimai, Eurasil, Europos prieglobsčio paramos biuras, Lisabonos sutartis
Pastabos
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnį, bendras Europos prieglobsčio sistemas sudaro:
a) visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;
b) vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europos prieglobsčio, reikia tarptautinės apsaugos;
c) bendra laikinos apsaugos perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju sistema;
d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;
e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą nagrinėjimą;
f) prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;
g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.
a) visoje Sąjungoje galiojantis vienodas prieglobsčio statusas trečiųjų šalių piliečiams;
b) vienodas papildomos apsaugos statusas trečiųjų šalių piliečiams, kuriems, negavus Europos prieglobsčio, reikia tarptautinės apsaugos;
c) bendra laikinos apsaugos perkeltiesiems asmenims masinio antplūdžio atveju sistema;
d) vienodo prieglobsčio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atėmimo bendros procedūros;
e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą nagrinėjimą;
f) prieglobsčio arba papildomos apsaugos prašytojų priėmimo sąlygų reikalavimai;
g) partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, siekiant valdyti prieglobsčio, papildomos arba laikinos apsaugos prašančių žmonių antplūdžius.
- BG: субсидиарна закрила
- CZ: doplňková ochrana
- DE: subsidiärer Schutz
- EE: täiendav kaitse
- EN: subsidiary protection
- ES: protección subsidiaria
- FI: toissijainen suojelu
- FR: protection subsidiaire
- GA: cosaint choimhdeach
- GR: επικουρική προστασία
- HU: kiegészítő védelem
- IT: protezione sussidiaria
- LV: alternatīvā aizsardzība
- MT: Protezzjoni sussidjarja
- NL: subsidiaire bescherming
- NO: subsidiær beskyttelse (b) / subsidiært vern (n)
- PL: ochrona (uzupełniająca)
- PT: ochrona (uzupełniająca)
- RO: protecţie subsidiară
- SE: subsidiärt skydd
- SK: doplnková ochrana
- SL: subsidiarna zaščita
Apibrėžtis
Apsauga, suteikiama trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti Direktyvos 2011/95/ES 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 ir 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.
Platesni terminai
tarptautinė apsauga (prieglobstis)
Siauresni terminai
papildomą apsaugą galintis gauti asmuo
Susiję terminai
humanitarinė (papildoma) apsauga, laikinoji apsauga, pabėgėlis dėl (pilietinio) karo
Pastabos
Šis terminas nevartojamas Jungtinėje Karalystėje (žr. terminą „humanitarinė (papildoma) apsauga“).
- BG: статут на субсидиарна закрила
- CZ: status doplňkové ochrany
- DE: subsidiärer Schutzstatus
- EE: täiendava kaitse seisund
- EN: subsidiary protection status
- ES: estatuto de protección subsidiaria
- FI: toissijainen suojeluasema
- FR: statut conféré par la protection subsidiaire
- GA: stádas cosanta coimhdí
- GR: καθεστώς επικουρικής προστασίας
- HU: kiegészítő védelmi jogállás
- IT: status di protezione sussidiaria
- LV: alternatīvās aizsardzības statuss
- MT: Status ta’ protezzjoni sussidjarja
- NL: subsidiairebeschermingsstatus
- NO: status for subsidiær beskyttelse (b) / status for subsidiært vern (n)
- PL: status ochrony uzupełniającej
- PT: estatuto de protecção subsidiária
- RO: statut de protecţie subsidiară
- SE: status som subsidiärt skyddsbehövande
- SK: status doplnkovej ochrany / štatút doplnkovej ochrany
- SL: status subsidiarne zaščite
Apibrėžtis
Valstybės narės pripažinimas, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės yra papildomą apsaugą galintis gauti asmuo.
Platesni terminai
papildoma apsauga
Siauresni terminai
papildomą apsaugą galintis gauti asmuo
Susiję terminai
pabėgėlio statusas, tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) panaikinimas
- BG: преместване/ релокация
- CZ: relokace
- DE: Umverteilung
- EE: ümberasustamine
- EN: relocation
- ES: reubicación
- FI: sisäinen siirto
- FR: relocalisation
- GA: athlonnú
- HU: áthelyezés (relokáció)
- IT: ricollocazione
- LV: pārvietošana
- MT: Rilokazzjoni
- NL: aanleg tot afwijzing van een verzoek om internationale
- NO: relokalisering
- PL: relokacja
- PT: recolocação
- RO: relocare
- SE: omplacering
- SK: premiestnenie (EU acquis) / relokácia
- SL: preselitev
Apibrėžtis
Asmenų, turinčių 1951 m. Ženevos konvencijoje apibrėžtą statusą arba Direktyvoje 2011/95/ES apibrėžtą papildomą apsaugą, perkėlimas iš tarptautinę apsaugą (prieglobstį) suteikusios valstybės narės į kitą ES valstybę narę, kurioje jiems bus suteikta panaši apsauga, taip pat asmenų, pateikusių tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymą ES valstybei narei, kuri yra atsakinga už jų prašymų nagrinėjimą, perkėlimas į kitą ES valstybę narę, kurioje jų tarptautinės apsaugos prašymai bus nagrinėjami.
Susiję terminai
pabėgėlis pagal Konvenciją, papildomą apsaugą galintis gauti asmuo
- BG: изключваща клауза
- CZ: exkluzivní klauzule, vylučovací klauzule
- DE: Ausschlussklausel
- EE: välistav klausel
- EN: exclusion clause
- ES: cláusula de exclusión
- FI: poissulkemislauseke
- FR: clause d’exclusion
- GA: clásal eisiaimh
- GR: ρήτρες αποκλεισμού
- HU: kizáró klauzulák
- IT: clausola di esclusione
- LV: izslēgšanas noteikums
- MT: Klawsola ta’ tbarrija / t’esklużjoni
- NL: uitsluitingsgronden
- NO: unntaksbestemmelse (b) / unntaksføresegn (n)
- PL: klauzula wykluczająca
- PT: cláusulas de exclusão
- RO: cauză de excludere
- SE: undantagsklausul
- SK: doložka o vylúčení / vylučovacia klauzula / vylučovacie ustanovenie
- SL: izključitvena klavzula
Apibrėžtis
Visos 1951 m. Ženevos konvencijos ir 1967 m. protokolo nuostatos, pavyzdžiui, 1 straipsnio D, E ir F skirsnių privalomos nuostatos, kuriomis draudžiama suteikti pabėgėlio statusą asmenims, kurie jau naudojasi JT arba nacionaline apsauga, arba asmenims, kurie, kaip galima manyti remiantis rimtomis priežastimis, padarė karo nusikaltimą, nusikaltimą žmoniškumui, sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltinami veika, prieštaraujančia JT tikslams ir principams (pavyzdžiui, kitų asmenų persekiojimu).
Susiję terminai
karo nusikaltimas, nusikaltimas žmoniškumui
Pastabos
Į ES prieglobsčio acquis (žr., pavyzdžiui, Direktyvos 2011/95/ES 12 ir 17 straipsnius) įtrauktos šios 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatos ir nustatyti papildomi prašymų suteikti papildomą apsaugą atmetimo pagrindai.
- BG: достъп до здравни гриижи
- CZ: přístup ke zdravotní péči
- DE: Zugang zu medizinischer Versorgung
- EE: ligipääs tervishoiule
- EN: access to healthcare
- ES: acceso a la asistencia sanitaria
- FI: oikeus terveydenhuoltoon
- FR: accès aux soins de santé
- GA: Rochtain ar Chúram Sláinte
- GR: πρόσβαση στην υγειονομική περίθαλψη
- HU: a migránsok társadalombiztosítási és egészségügyi ellátásokhoz való hozzáférése
- IT: accesso all’assistenza sanitaria
- LV: piekļuve veselības aprūpei
- MT: Aċċess għas-servizzi tas-saħħa/ għall-kura sanitarja
- NL: toegang tot gezondheidszorg
- NO: tilgang til helsetjenester (b) / tilgang til helsetenester (n)
- PL: dostęp do opieki zdrowotnej
- RO: acces la ingrijirea sanatatii / acces la sistemul medical
- SE: tillgång till hälso- och sjukvård
- SK: prístup k zdravotnej starostlivosti
- SL: dostop do zdravstvenega varstva
Apibrėžtis
Trečiųjų šalių piliečių (migrantų, tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašytojų ir pabėgėlių) teisės į sveikatos priežiūrą ES valstybėse narėse ir kilmės šalyse.
Sinonimai
sveikatos priežiūros išmokos, medicininės išmokos
Platesni terminai
socialinės išmokos
Pastabos
1. Trečiosios šalies piliečio galimybes gauti sveikatos priežiūrą ES valstybėse narėse lemia jo buvimo šalyje statusas arba įsidarbinimo būklė. Daugiau informacijos pateikiama EMT 2014 m. tyrime Migrants access to social security and healthcare: policies and practice.
2. Pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB (Ilgalaikių gyventojų direktyvą) ilgalaikiai gyventojai turi tokias pačias galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytas nacionalinės teisės aktuose, kokias turi piliečiai.
3. Direktyva 2011/95/ES (naujos redakcijos Priskyrimo direktyva) tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) gavėjams, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir apsaugą suteikusios valstybės narės piliečiams, suteikiama galimybė gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant, prireikus, psichinių sutrikimų gydymo paslaugas.
4. Direktyva 2013/33/ES (naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyva) nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašytojų galimybės gauti sveikatos priežiūrą vykstant prieglobsčio procedūroms. Daugelyje šalių prieglobsčio prašytojai turi galimybę gauti nemokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinąsias gydymo paslaugas ligos atveju ir sunkių psichinių sutrikimų atveju. Tačiau prieglobsčio prašytojų galimybė gauti sveikatos priežiūrą užtikrinama atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir valstybėse narėse ji užtikrinama skirtingai. Žr., pavyzdžiui, EMT Ad-Hoc Query on System of medical treatment of asylum seekers in Member States.
5. Sveikatos priežiūros prieinamumas gali būti pagrindinis veiksnys priimant sprendimą dėl tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymo. Jei prieglobsčio prašytojas tvirtina, kad dėl su sveikata susijusių priežasčių negali grįžti į kilmės šalį, gali būti skiriama papildoma apsauga, nes sergančio asmens grąžinimas (dažnai tai yra susiję su šalies, į kurią asmuo grįžta, medicininiais standartais) gali būti laikomas EŽTK 3 straipsnio pažeidimu. Todėl valstybės tarnautojai, įgalioti nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, turi atsižvelgti į tai, ar kilmės šalyje gali būti suteiktas medicininis gydymas ir ar esamos medicininio gydymo paslaugos būtų prieinamos (pavyzdžiui, finansiškai) atitinkamam į kilmės šalį grąžintam asmeniui. Daugiau informacijos galima rasti projekto MedCOI aprašyme, kuris pateikiamas 2011 m. Europos pabėgėlių fondo lėšomis finansuotų projektų sąraše.
2. Pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB (Ilgalaikių gyventojų direktyvą) ilgalaikiai gyventojai turi tokias pačias galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytas nacionalinės teisės aktuose, kokias turi piliečiai.
3. Direktyva 2011/95/ES (naujos redakcijos Priskyrimo direktyva) tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) gavėjams, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir apsaugą suteikusios valstybės narės piliečiams, suteikiama galimybė gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant, prireikus, psichinių sutrikimų gydymo paslaugas.
4. Direktyva 2013/33/ES (naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyva) nustatomos minimalios normos dėl tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašytojų galimybės gauti sveikatos priežiūrą vykstant prieglobsčio procedūroms. Daugelyje šalių prieglobsčio prašytojai turi galimybę gauti nemokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas ir būtinąsias gydymo paslaugas ligos atveju ir sunkių psichinių sutrikimų atveju. Tačiau prieglobsčio prašytojų galimybė gauti sveikatos priežiūrą užtikrinama atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir valstybėse narėse ji užtikrinama skirtingai. Žr., pavyzdžiui, EMT Ad-Hoc Query on System of medical treatment of asylum seekers in Member States.
5. Sveikatos priežiūros prieinamumas gali būti pagrindinis veiksnys priimant sprendimą dėl tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašymo. Jei prieglobsčio prašytojas tvirtina, kad dėl su sveikata susijusių priežasčių negali grįžti į kilmės šalį, gali būti skiriama papildoma apsauga, nes sergančio asmens grąžinimas (dažnai tai yra susiję su šalies, į kurią asmuo grįžta, medicininiais standartais) gali būti laikomas EŽTK 3 straipsnio pažeidimu. Todėl valstybės tarnautojai, įgalioti nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, turi atsižvelgti į tai, ar kilmės šalyje gali būti suteiktas medicininis gydymas ir ar esamos medicininio gydymo paslaugos būtų prieinamos (pavyzdžiui, finansiškai) atitinkamam į kilmės šalį grąžintam asmeniui. Daugiau informacijos galima rasti projekto MedCOI aprašyme, kuris pateikiamas 2011 m. Europos pabėgėlių fondo lėšomis finansuotų projektų sąraše.
- BG: лице, което отговаря на условията за субсидиарна закрила
- CZ: osoba, která má nárok na doplňkovou ochranu
- DE: Person mit Anspruch auf subsidiären Schutz
- EE: täiendava kaitse saamise nõuetele vastav isik
- EN: person eligible for subsidiary protection
- ES: persona con derecho a protección subsidiaria
- FI: henkilö, joka voi saada toissijaista suojelua
- FR: personne pouvant bénéficier de la protection subsidiaire
- GA: duine atá i dteideal cosaint choimhdeach
- GR: άτομο επιλέξιμο για επικουρική προστασία
- HU: kiegészítő védelemben részesített személy / oltalmazott
- IT: persona avente titolo a beneficiare della protezione sussidiaria
- LV: persona, kura tiesīga uz alternatīvo statusu
- MT: Persuna eliġibbli għal protezzjoni sussidjarja
- NL: persoon die voor subsidiaire bescherming in aanmerking komt
- NO: person som har krav på subsidiær beskyttelse (b) / person som har krav på subsidiært vern (n)
- PL: osoba kwalifikująca się do ochrony uzupełniającej
- PT: pessoa elegível para protecção subsidiária
- RO: persoană eligibilă pentru protecţie subsidiară
- SE: person som uppfyller kraven för att betecknas som subsidiärt skyddsbehövande
- SK: osoba oprávnená na doplnkovú ochranu
- SL: oseba upravičena do subsidiarne zaščite
Apibrėžtis
Trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad, jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jo ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti Direktyvos 2011/95/EB 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos šios direktyvos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.
Platesni terminai
papildomos apsaugos statusas
- BG: реален риск от тежки посегателства
- CZ: reálné riziko vážné újmy
- DE: tatsächliche Gefahr, einen ernsthaften Schaden zu erleiden
- EE: reaalne risk tõsise ohu tekkimiseks
- EN: real risk of suffering serious harm
- ES: riesgo real de sufrir daños graves
- FI: todellinen vaara joutua kärsimään vakavaa haittaa
- FR: risque réel de subir des atteintes graves
- GA: baol iarbhír díobháil thromchúiseach a fhulaingt
- GR: πραγματικός κίνδυνος σοβαρής βλάβης
- HU: súlyos sérelem elszenvedésének tényleges veszélye
- IT: rischio effettivo di subire un grave danno
- LV: reāls risks ciest smagu kaitējumu
- MT: Riskju reali / veru li ġġarrab dannu(-i) serju(-i)
- NL: reëel risico op het lijden van ernstige schade
- NO: reell fare for alvorlig skade (b) / reell fare for alvorleg skade (n)
- PL: rzeczywiste ryzyko doznania poważnej krzywdy
- RO: risc real de vătămare fizică gravă
- SE: verklig risk för att lida allvarlig skada
- SK: reálne riziko utrpenia vážneho bezprávia / reálne riziko vážneho bezprávia
- SL: utemeljeno tveganje resne škode
Apibrėžtis
Tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašytojo patiriama didelės žalos rizika, kuri laikoma realia ir tikėtina.
Platesni terminai
didelė žala
Susiję terminai
patikimumo vertinimas, visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam
Pastabos
1. Tikimybė, kad tarptautinės apsaugos (prieglobsčio) prašytojas patirs didelę žalą, vertinama siekiant nustatyti įrodymų standartą, taikomą vertinant tinkamumą gauti papildomą apsaugą. Kaip teigiama Direktyvos 2011/95/ES (naujos redakcijos Priskyrimo direktyvos) 4 straipsnio („Faktų ir aplinkybių vertinimas“) 4 dalyje, anksčiau padaryta didelė žala arba tiesioginė didelės žalos grėsmė yra vertinama kaip „rimtas <...> realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą“.
2. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugelyje bylų nusprendė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 3 straipsnis yra pažeidžiamas, jei pateikiama pakankamai priežasčių, dėl kurių galima manyti, jog atitinkamas asmuo, jei jis būtų deportuotas, patirtų realią riziką, kad su juo bus elgiamasi nesilaikant EŽTK 3 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į atitinkamus Teismo sprendimus, šis standartas reiškia, kad: a) rizika nebūtinai turi būti labai didelė (nėra reikalavimo dėl jos tikrumo arba didelės tikimybės); b) tuo pačiu rizikos galimybė negali būti tik labai menka (nepasiekiama, neaiški arba teorinė alternatyva).
2. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugelyje bylų nusprendė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 3 straipsnis yra pažeidžiamas, jei pateikiama pakankamai priežasčių, dėl kurių galima manyti, jog atitinkamas asmuo, jei jis būtų deportuotas, patirtų realią riziką, kad su juo bus elgiamasi nesilaikant EŽTK 3 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į atitinkamus Teismo sprendimus, šis standartas reiškia, kad: a) rizika nebūtinai turi būti labai didelė (nėra reikalavimo dėl jos tikrumo arba didelės tikimybės); b) tuo pačiu rizikos galimybė negali būti tik labai menka (nepasiekiama, neaiški arba teorinė alternatyva).
Šaltinis
Sukurta EMT.
- BG: хуманитарен статут
- CZ: humanitární ochrana
- DE: humanitärer Schutz
- EE: humanitaarkaitse
- EN: humanitarian protection
- ES: protección humanitaria
- FI: humanitaarinen suojelu
- FR: protection humanitaire
- GA: cosaint dhaonnúil
- GR: προστασία για ανθρωπιστικούς λόγους
- HU: humanitárius védelem
- IT: protezione umanitaria
- LV: humānā aizsardzība
- MT: Protezzjoni umanitarja
- NL: bescherming op humanitaire gronden
- NO: beskyttelse på humanitært grunnlag (b) / vern på humanitært grunnlag (n)
- PL: ochrona o charakterze humanitarnym
- PT: protecção humanitária
- RO: protecţie umanitară
- SE: humanitärt skydd
- SK: humanitárna ochrana
- SL: humanitarna zaščita
Apibrėžtis
Tam tikra ne ES lygmeniu suderinta apsauga, kuri pastaruoju metu dažniausia vadinama papildoma apsauga, išskyrus kai kurias valstybes nares (žr. pastabas).
Platesni terminai
apsauga
Pastabos
1. Jungtinėje Karalystėje (UK) vadovaujamasi Direktyva 2011/95/ES (naujos redakcijos Priskyrimo direktyva), tačiau (teisiškai) terminas „papildoma apsauga“ nevartojamas. Humanitarinę apsaugą įtraukus į Jungtinės Karalystės (UK) imigracijos taisykles, į Jungtinės Karalystės (UK) teisę visiškai perkeltos su papildoma apsauga susijusios Priskyrimo direktyvos nuostatos, kadangi papildoma apsauga apibrėžiama kaip apsauga, kuri asmeniui suteikiama pagal Europos žmogaus teisių konvencijos sąlygas.
2. Airijoje (IE) taip pat vadovaujamasi Priskyrimo direktyva ir vartojamas terminas „leidimas gyventi šalyje“ (angl. leave to remain).
3. Vokietijoje (DE), Suomijoje (FI) ir Italijoje (IT) „humanitarinė apsauga“ ir „papildoma apsauga“ yra skirtingos sąvokos. Vokietijoje (DE) ir Italijoje (IT) sąvoka „humanitarinė apsauga“ reiškia pabėgėlių priėmimą ir apgyvendinimą pagal tarptautinę teisę arba remiantis humanitarinėmis arba politinėmis (tik Vokietijoje (DE)) aplinkybėmis, o Suomijoje (FI) humanitarinė apsauga suteikiama užsienio šalių piečiams, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį arba buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos šalį dėl aplinkosaugos nelaimės arba prastos saugumo padėties, kurią gali lemti tarptautinis ar vidinis ginkluotas konfliktas arba bloga padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje.
4. Estijoje (EE) ir Latvijoje (LV) šis terminas nevartojamas.
5. Austrijoje (AT) ir Ispanijoje (ES) vartojamas panašus posakis, t. y. „humanitarinėmis aplinkybėmis pagrįstas leidimas gyventi šalyje“.
6. Bulgarijoje (BG) terminas „humanitarinė apsauga“ apima papildomą apsaugą, taip pat dėl kitų humanitarinių priežasčių teikiamą apsaugą (žr. 2007 m. SG Nr. 52 9 straipsnį).
7. Norvegijoje (NO) leidimas gyventi šalyje gali būti suteikiamas net jei nesilaikoma kitų įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau tik jei yra aiškių humanitarinių aplinkybių arba jei užsienio šalies pilietis su konkrečia teritorija yra susijęs ypatingu ryšiu. Siekiant nustatyti, ar yra aiškių humanitarinių aplinkybių, kiekvienu atveju atliekamas bendras vertinimas. Gali būti svarbios įvairios aplinkybės: inter alia, tai, ar užsienio šalies pilietis yra nelydimas nepilnametis, kurio tinkama priežiūra nebūtų užtikrinta, jei jis būtų grąžintas; užsienio šalies pilietis turi likti tam tikroje teritorijoje dėl įtikinamų su sveikata susijusių aplinkybių; yra socialinių arba humanitarinių su asmens grąžinimu susijusių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti suteikiamas leidimas gyventi šalyje; užsienio šalies pilietis yra prekybos žmonėmis auka. (Daugiau informacijos pateikiama 2008 m. gegužės mėn. Imigracijos įstatymo, 5 skyriaus 38 skirsnyje).
2. Airijoje (IE) taip pat vadovaujamasi Priskyrimo direktyva ir vartojamas terminas „leidimas gyventi šalyje“ (angl. leave to remain).
3. Vokietijoje (DE), Suomijoje (FI) ir Italijoje (IT) „humanitarinė apsauga“ ir „papildoma apsauga“ yra skirtingos sąvokos. Vokietijoje (DE) ir Italijoje (IT) sąvoka „humanitarinė apsauga“ reiškia pabėgėlių priėmimą ir apgyvendinimą pagal tarptautinę teisę arba remiantis humanitarinėmis arba politinėmis (tik Vokietijoje (DE)) aplinkybėmis, o Suomijoje (FI) humanitarinė apsauga suteikiama užsienio šalių piečiams, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį arba buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos šalį dėl aplinkosaugos nelaimės arba prastos saugumo padėties, kurią gali lemti tarptautinis ar vidinis ginkluotas konfliktas arba bloga padėtis žmogaus teisių apsaugos srityje.
4. Estijoje (EE) ir Latvijoje (LV) šis terminas nevartojamas.
5. Austrijoje (AT) ir Ispanijoje (ES) vartojamas panašus posakis, t. y. „humanitarinėmis aplinkybėmis pagrįstas leidimas gyventi šalyje“.
6. Bulgarijoje (BG) terminas „humanitarinė apsauga“ apima papildomą apsaugą, taip pat dėl kitų humanitarinių priežasčių teikiamą apsaugą (žr. 2007 m. SG Nr. 52 9 straipsnį).
7. Norvegijoje (NO) leidimas gyventi šalyje gali būti suteikiamas net jei nesilaikoma kitų įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau tik jei yra aiškių humanitarinių aplinkybių arba jei užsienio šalies pilietis su konkrečia teritorija yra susijęs ypatingu ryšiu. Siekiant nustatyti, ar yra aiškių humanitarinių aplinkybių, kiekvienu atveju atliekamas bendras vertinimas. Gali būti svarbios įvairios aplinkybės: inter alia, tai, ar užsienio šalies pilietis yra nelydimas nepilnametis, kurio tinkama priežiūra nebūtų užtikrinta, jei jis būtų grąžintas; užsienio šalies pilietis turi likti tam tikroje teritorijoje dėl įtikinamų su sveikata susijusių aplinkybių; yra socialinių arba humanitarinių su asmens grąžinimu susijusių aplinkybių, kurių pagrindu gali būti suteikiamas leidimas gyventi šalyje; užsienio šalies pilietis yra prekybos žmonėmis auka. (Daugiau informacijos pateikiama 2008 m. gegužės mėn. Imigracijos įstatymo, 5 skyriaus 38 skirsnyje).
Šaltinis
Sukurta EMT.